Su tom pagiriom būna labai daug įdomių dalykų. Būna rytų, kuomet negali pažiūrėti į maistą, o vanduo tampa pačiu maloniausiu dalyku žemėje. Daugmaž stereotipiška savijauta, tačiau būna ir kitaip - negali sustot valgyti. Būtent tokia diena mano pasaulyje išaušo šiandieną. Visą dieną noriu visokių keistų dalykų. Rytą, kai dar nesupratau ar draugausiu šiandieną su maistu, nusprendžiau, kad ledai taps puikiu pasirinkimu pusryčiams. Viena porcija, antra. Alkis vis augo ir tuomet į trasą ėjo šaltibarščiai. O po jų vynuogės ir guminukai. Bet vistiek neramu. Nusliūkinau iki šaldytuvo ir žiūriu - braškės. Kiek tolėliau - pienas. Braškių sriuba! Tikriausiai nesuprantate, kas čia keisto, tad atskleisiu paslaptį - nelabai aš tas braškes valgau. Nei mėgstu, nei nemėgstu. Bet taip gerai suėjo. Gaila, kad pieno nebeliko, pakartočiau dar...
Linkėjimai
M.
No comments:
Post a Comment